Daugelis slaugytojų pripažintų, kad būtent toks jis ir yra. Tačiau joks darbas nėra savaime matomas ar nematomas. Darbas matomu tampa dėl daugybės rodiklių, kurie keičiasi priklausomai nuo konteksto ir perspektyvų, per kurias į darbą žiūrima. Verta pastebėti, būti matomu ar nematomu nėra nei blogai, nei gerai. Esmė tame, kad kuo labiau matomu tampama, tuo daugiau atsiranda poreikis tą matomą valdyti. O valdymui reikalingi papildomi ištekliai tiek finansiniai tiek žmogiškieji. Tai gal visiems yra tiesiog patogu slaugytojų darbą laikyti nematomu?

Photo by EVG photos on Pexels.com

Slaugytojų organizacinis darbas

Slauga yra siejama su pacientų priežiūra, klinikinių funkcijų atlikimu. Tačiau mažiau pastebima, kad slaugytojai atlieka labai daug organizacinio darbo, kuris ir yra nematomas, tačiau yra gyvybiškai svarbus užtikrinant pacientų tinkamą priežiūrą tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.

Organizacinis darbas apima ne tik kasdienius slaugos praktikos elementus, susijusius su pacientų priežiūra (patient care), bet ir su priežiūros paslaugų koordinavimu ir organizavimu, t.y. informacijos paieška, bendravimu, informacinių technologijų naudojimu bei gebėjimu matyti visuminį vaizdą. Slaugytojų organizacinis darbas – tarsi pacientų „priežiūros trajektorija“, kaip apsauginė tvorelė, neleidžianti išklysti iš kelio. Kuo geriau šis darbas atliekamas, tuo mažiau jis yra matomas tiems, kuriems jis yra naudingas.

Cardiff universiteto profesorė Davina Allen pastebėjo, kad daugelis slaugos teorijų yra apie tai, ką slaugytojai turėtų daryti, o ne apie tai, ką slaugytojai iš tikrųjų daro, todėl sukūrė Transliacijos mobilizacijos teoriją (Translational mobilisation theory). Transliacija– tai informacijos perdavimas tam tikromis priemonėmis realiame laike. Mobilizacija – tai jėgų telkimas kokiam nors uždaviniui atlikti. Transliacinė mobilizacija priklauso nuo klinikinių ir organizacinių žinių sintezės, kuri slaugytojams suteikia labai savitą profesinį bruožą – ypatingą būdą pamatyti sveikatos priežiūros paslaugas. Slaugytojai detaliai supranta jų srityje vykstančius procesus bei procedūras. Tai leidžia slaugytojams reflektyviai viską stebėti bei koordinuoti pacientų “priežiūros trajektorijas” ir nukreipti jas tinkama linkme, atsitikus nenumatytam atvejui. Pacientų “priežiūros trajektorijų” valdymo dėmenys yra šie:

  • Suvokimo trajektorija. “Konkretus žinojimas, kur kas vyksta.
  • Klinikinių žinių trajektorija. “Mes esame tarsi link’ai (nuorodos); jie mums pasako ir mes tą informaciją perduodame kitiems.
  • Artikuliacijos trajektorija. “Slaugytojai vadovauja. […] Tam reikia numatyti žmonių poreikius ir nuolat būti dviem žingsniais į priekį “.

Kodėl svarbu pripažinti ir pastebėti slaugytojų organizacinį darbą?

Sveikatos priežiūra yra viena iš sudėtingiausių ir neramiausių darbo sistemų, o jos koordinavimo iššūkiai yra milžiniški. Ne veltui sakoma, sveikatos priežiūra – „daugelio žmonių rankų“ darbas. Nors bandoma visaip sveikatos priežiūros sritį įrėminti teisės aktuose, algoritmuose, schemose, tačiau realiai organizacijoje vykstantys procesai reikalauja žymiai lankstesnio požiūrio ir valdymo, priklausomai nuo kintančių pacientų ir darbuotojų poreikių. Ir dažniausiai būtent slaugytojai yra atsakingi už tokios kintančios organizacijos valdymą, ir turi didelę įtaką pacientų priežiūros kokybei ir saugai.

Kadangi pacientų „priežiūros trajektorijos“ valdymas yra menkai palaikomas esamomis vadybos sistemomis ir informacinėmis technologijomis, slaugytojai patys sugalvoja savo asmeninius neformalius darbo metodus ir juos taiko praktikoje. Šių slaugos metodų įforminimas (legalizavimas) padėtų įveikti organizacijos hierarchijos santykius ir galios disbalansą, įprasmintų slaugytojų darbą ir padarytų jį labiau matomu.

Apie prof. D. Allen studiją plačiau rekomenduoju paskaityti ČIA ir kviečiu paklausyti jos pranešimo: