Dalinuosi su jumis Švedijos švietimo organizacijos Swedish Care International atstovės Aušros Visockės įrašu apie demenciją. Daugiau apie Swedish Care International mokymus bei projektus galite sužinoti čia.


Ar teko slaugyti pacientus, sergančius Alzheimerio liga ar demencija?

Kai pasensim, kas trečias iš mūsų sirgsim demencija. Tokia netolima ateitis pasauliui prognozuojama Alzheimer’s Disease International. Išsivysčiusioms šalims su ilgesne gyvenimo trukme, tas procentas gali būti ir dar didesnis. Japonijoje, valstybėje su seniausia populiacija, demencijos slauga jau yra tarp pačių pagrindinių valstybinių prioritetų.

O ar žinai kaip padėti pacientams arba savo artimiesiems, sergantiems demencija? Ar kaip pavėlinti savąją demenciją?

Kiek tenka išgirsti žmonių pokalbių, Lietuvoje ši tema vis dar apipinta daug klaidingų mitų, ir yra tabu. Kadangi jau keletą metų dirbu atstovaudama įvairioms pasaulio šalims Švedijos pagrindinius žinių centrus demencijos srityje, tai minėdama Pasaulinę Alzheimerio dieną, sudėliojau pagrindinę informaciją apie demenciją. Skaitykite, tikiuosi bus naudinga.

Photo by Andrea Piacquadio on Pexels.com

Kas yra demencija?

Žodis demencija yra bendras terminas, apibūdinantis spektrą simptomų, atsirandančių dėl smegenų pažeidimo, kuris sukelia žmogaus atminties sutrikimą ir negebėjimą planuoti bei įvykdyti kasdienines užduotis. Žmogaus kalba bei laiko suvokimas, taip pat orientavimosi galimybės ir kitos kognityvinės funkcijos yra paveikiamos. Nerimas, depresija ir asmenybės elgesio pokyčiai taip pat gali būti ligos pasekmė. Tokie simptomai apsunkina žmogui gyvenimą, ir ligai progresuojant be aplinkinių ar specialistų pagalbos, žmogus nebegali gyventi.

Yra daug demencijos ligų rūšių, iš kurių populiariausia Alzheimerio liga bei kraujagyslinė demencija. Jei jums ar jūsų artimajam diagnozuota demencijos liga, paieškokite informacijos būtent apie ją, nes simptomai ir ligos progresas gali smarkiai skirtis priklausomai nuo demencijos ligos rūšies.

MITAI

  • 1 MITAS. Demencija yra normali senėjimo dalis.

Ne, tai nėra normali senėjimo dalis, tai yra liga. Žmogui senėjant yra normalu kartais kažką pamiršti, pavyzdžiui, vardą žmogaus, su kuriuo ką tik susipažinai. Tačiau Alzheimerio liga ar kitos demencijos rūšys yra daugiau nei atminties problemos. Tai yra liga, kuri priverčia smegenų ląsteles žūti.

  • 2 MITAS. Alzheimerio liga nėra mirtina.

Ne, Alzheimeris ir daugelis kitų demencijų yra progresuojančios. Jų pirmieji simptomai pasireiškia lėtai ir ilgą laiką žmogus ir aplinkiniai gali nesuprasti, kad čia liga, bet laikui bėgant liga progresuoja, smegenys vis labiau pažeidžiamos. Liga lėtai atima iš žmogaus jo asmenybę, identitetą, galimybę bendrauti su kitais, rasti kelią namo, galvoti, o galiausiai ir eiti, kalbėti, valgyti, kvėpuoti.

  • 3 MITAS. Tik seni žmonės gali susirgti demencija.

Ne, demencija žmogus gali susirgti net 30-ties, 40-ties ar 50-ties. Tai retesni, tačiau nutinkantys atvejai, vadinamoji anksti pasireiškianti (early onset) demencija.

  • 4 MITAS. Demencija – tai atminties praradimas.

Ne, atminties problemos yra vienas iš dažniausių simptomų, tačiau yra demencijos rūšių, kur visų pirma pasireiškia kitokie simptomai – pavyzdžiui, elgesio pasikeitimas, nerimas ir įtarumas, agresyvumas ar pan.

Simptomai

Kiekvienas žmogus unikalus ir demencijos simptomai gali pasireikšti skirtingai (skirtingi simptomai skirtingu metu skirtingu intensyvumu). Jie taip pat skirtingai progresuoja priklausomai nuo žmogaus gyvenimo aplinkos bei palaikymo ir pagalbos, kurią gauna iš savo aplinkos.

Žmonės sergantys demencijos ligomis gali patirti tokius kognityvinius simptomus:

  • Trumpalaikė atmintis – sunku atsiminti įvykius, kurie ką tik įvyko.
  • Koncentracija, planavimas ir organizavimas – sunkumai atliekant sprendimus, sprendžiant problemas ar vykdant tam tikrą veiksmų seką (pvz., vykdant veiksmų seką gaminant patiekalą).
  • Kalba – sunkumai sekti pokalbį ar rasti tinkamus žodžius kažkam įvardyti.
  • Orientavimasis erdvėje – sunkumai įvertinant atstumus iki objektų (pvz., atstumus tarp skirtingų laiptų) ar jų erdvines apimtis.
  • Orientavimasis – nesusiorientavimas laike (paros laike, kalendoriniame laike) bei erdvėje (nesupratimas savo buvimo vietos).
  • Nuotaikos pokyčiai – žmogus gali lengvai susierzinti, nusivilti, pasiduoti, tapti nervingu, arba staiga lengvai tapti itin liūdnu.
  • Sergant kai kuriomis demencijos formomis, asmuo gali matyti daiktus, kurių ten nėra (haliucinacijos) arba tikėti kažkuo kitkuo nei iš tikrųjų vyksta (dažnas pavyzdys – įtarti artimus žmones vagystėmis).

Demencijai progresuojant, žmogus gali pradėti elgtis sau neįprastai – pakartotinai klausinėti, vaikščioti pirmyn atgal, būti itin neramus, nenurimstantis, susijaudinęs.

Vėlesnėse stadijose, žmogus gali patirti fizinius simptomus – raumenų silpnumą, svorio netekimą, miego ritmo sutrikimą, apetito praradimą.

Photo by Matthias Zomer on Pexels.com

Jei reguliariai pastebite šiuos simptomus (tiek, kad žmogui darosi sunku atlikti kasdienines užduotis), turite įtarimo dėl ligos – kreipkitės į gydytojus. Vaistų išgydančių šią ligą kol kas nėra, bet yra būdų sulėtinti ligos progresiją. Taip pat tikslios diagnozės žinojimas padeda daugiau sužinoti, kokie simptomai yra ligos dalis, kaip geriausia juos atliepti ir žmogui padėti (vietoj atvirkštinio scenarijaus – kada pykstama ant žmogaus, jam priekaištaujama, taip jam sukeliant dar daugiau streso, nerimo, pykčio ir situacijas dar labiau apsunkinant).

Ką daryti?

Ankstyvose stadijose, gali pakakti priminimų, minimalios pagalbos ir moralinio palaikymo, bendravimo. Žmogus tada gali ir pats suprasti, kas jam darosi, nes atminties sutrikimai ar kiti simptomai gali pasireikšti tik epizodiškai. Įsivaizduokit, koks didelis psichologinis iššūkis pačiam tam žmogui!

Tačiau žmogus su demencija gali gyventi ne vienerius metus. Iš pradžių, minimali pagalba ir palaikymas gali būti pakankami, o jis vis dar gali būti aktyvus visuomenės narys. Bet laikui bėgant, pagalbos, o ir kantrybės, supratingumo ir rūpesčio poreikis tik didės. Pagrindiniai patarimai:

  • Užtikrink sau ir sergančiajam sveiką gyvenimo būdą: sveikas maistas, sportas ir pasivaikščiojimai gryname ore padeda sulėtinti ligos progresiją.
  • Paskatink žmogų bendrauti – nuolatinis bendravimas su draugais ar artimaisiais taip pat yra įrodytas faktorius padedantis sulėtinti ligos progresiją. Bendrauk ramiai, lėtai.
  • Pasikalbėkite apie praeitį. Norėdami išlaikyti ryšį, kalbėkitės apie muziką, žmones ar įvykius iš tų laikų, kai žmogus buvo jaunas. Dažnai demencija sergantys žmonės pamiršta tai, kas įvyko neseniai, bet jaunystės detalės užsimiršta vėliausiai.
  • Supaprastink savo klausimus ir kalbą. Pavyzdžiui, klausdamas ko nors, neklausk atviro klausimo ar klausimo su daug pasirinkimų. Geriau įvardink juos – nori vandens ar pieno (o dar vėliau, geriau pereiti prie teiginių – gersim vandenį). Ką nors nurodydamas daryti, duok nurodymus kiekvienam paprastam veiksmui vienas po kito, lėtai.
  • Būk ramus ir kantrus, nesiginčyk.
  • Venk per daug stimuliacijos. Žmogus sergantis demencija gali lengvai pervargti ir atitinkamai tapti irzlus, esant daug dirgiklių. Venkite vienu metu vykstančių daug veiksmų (pvz., kalbėjimasis, maisto ruošimas, radijas ir dar triukšmas už lango), skatinkite raminančią veiklą – sode, rankdarbius, puzzle dėliones, daiktų taisymą, ar pan.  Televizorius gali būti itin varginantis.
  • Užtikrink saugią aplinką namuose. Užtikrink pakankamą apšvietimą namuose, kad žmogui būtų lengviau orientuotis erdvėje. Prastėjant regėjimui ir orientacijai padeda spalviniai kontrastai – pavyzdžiui, durys, durų rankena, čiaupas, tualeto dangtis bei vandens nuleidimo mygtukas ir kiti svarbūs objektai turėtų būti su aplinka kontrastuojančių spalvų, geriausia – raudonos. Tuo tarpu tamsūs kilimėliai gali būti palaikyti skylėmis/duobėmis. Išryškink šviesos įjungimo mygtukus (pvz., spalvota lipnia juosta).
  • Norint išvengti kritimų ir su tuo susijusių traumų, geriau pašalinti besilankstančius kilimus, kitas kliūtis, už kurių galima užkliūti. Naudoti stabilius baldus, už kurių būtų galima pasilaikyti. Venk baldų aštriais kampais. Nepakeisk visų baldų – seni baldai, suteikia saugumo ir namų jaukumo. Net ir į slaugos įstaigą persikeliant, rekomenduojama pasiimti žmogaus baldų, asmeninių senų daiktų, kuriuos jis atpažintų, kaip savus.
  • Suprask, kad tai liga, o ne tas asmuo. Tu nepyksti ant sergančio žmogaus, kad jam pakilo temperatūra ar jį pykina, taip pat nereikėtų pykti ir ant demencija sergančio žmogaus dėl jo keisto, ir ne tikrai visada malonaus elgesio. Nesiginčyk, pagarbiai priimk žmogaus nerimą, abejones ar fantazijas. Ginčai tik apsunkins situaciją.
  • Orientuokis į tai, ką žmogus dar gali, o ne į tai – ko jau nebegali.
  • Išlaikyk žmogui pagarbą. Tai liga, kuri gali bet ką paliesti. Žmogus netampa mažiau vertingas ar gerbtinas dėl šios ligos.
  • Sužinok daugiau apie demenciją, kad būtum geriau pasiruošęs.
  • Skirk laiko savo fizinei ir emocinei būklei, paprašyk kitų žmonių pagalbos. Stebėti artimą žmogų vis labiau sergant, besikeičiant, jį slaugyti ir spręsti kasdieninius iššūkius yra itin sunki užduotis tiek fiziškai, tiek emociškai. Nepamiršk pasirūpinti ir savimi. Tai itin svarbu.

Kaip išvengti demencijos?

Deja, jos išvengti gali ir nepavykti, ji gali jau būti tavo kūne, tačiau dar nepasireiškusi. Tačiau tyrimais įrodyta, kad demenciją galima atitolinti ir jos progresiją stipriai sulėtinti šiais veiksmais:

  1. Sveikai maitinkis.
  2. Bendrauk su artimais žmonėmis.
  3. Sportuok.
  4. Nerūkyk.
  5. Nevartok alkoholio.

Tai kas padeda tavo širdžiai ir kūnui, padeda ir tavo smegenų sveikatai! Taip pat ir naujų dalykų (pvz., užsienio kalbų) mokymasis, loginių uždavinių ar kitų intensyvaus galvojimo reikalaujančių veiklų atlikimas gali būti naudingas.

Tikiuosi, buvo naudingas tekstas. O kas norėtų daugiau sužinoti iš profesinės pusės, rekomenduoju šį kursą (anglų k.).

Žinutė parengta remiantis viešai prieinama informacija dementiaforum.org puslapyje bei Swedish Care International straipsniais.


Naudingi šaltiniai lietuvių kalba apie demenciją: